- lazginti
- lãzginti, -ina, -ino, làzginti Plk caus. lazgėti:
1. Kos106 Aš lãzginu, t. y. įvedu juos į linksmumą, įšnekinu J. Lazginau vyrą iš karčemos, t. y. vadinau J. Mergos lãzgina (erzina) Skd.
2. Ms, Slnt Čiupinėjo karvei slėpsnas, tešmenį, lazgino uodegą rš. Pačiupęs mane už kojos, pradėjo lazginti rš. Nelãzgink puodą, praliesi pieną! Skd. Šuo bėga, liežuvį lazgindamas Brs. Lãzginti raištį Slnt.
3. Šts ką nepatogiai nešti: Kur lãzgini tą kėdę? Skd.
◊ liežùvį lãzginti niekus taukšti, plepėti: Ko tu čia lãzgini tą savo liežùvį be reikalo! Skd. Eitumi, nelãzginusi liežùvio, – vis tiek tau nėko neteks Skd.\ lazginti; įlazginti; išlazginti; palazginti; sulazginti
Dictionary of the Lithuanian Language.